Žalsvoji musmirė

Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – daugiausiai mirčių atnešęs augalinės kilmės nuodas. Šiuose grybuose esanti nuodinga medžiaga amatoksinas pasižymi stipriu kepenų veiklą sutrikdančiu poveikiu. Amatoksinas aptinkami ir kituose nuodinguose grybuose: musmirėje (A. virosa), smailiažvynėje žvynabudėlėje (Lepiota aspera), eglinėje kūgiabudėje (Galerina marginata). Net viename grybe esantis nuodo amatoksino kiekis gali būti mirtinas. Šio nuodo savybės nepakinta verdant, kepant, sūdant, džiovinant ir kitaip juos ruošiant ir konservuojant.

Apsinuodijimui amatoksino turinčiais grybais būdingas ilgas latentinis (slaptasis) periodas (6–48 valandos, vidutiniškai 6–15 valandų) kurio metu jokių simptomų gali nepasireikšti. Po latentinio periodo simptomai pasireiškia staiga – atsiranda stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys, pakyla temperatūra. Ligonis įtaria, kad apsinuodijo grybais, bet po to būna remisijos fazė (paprastai trečiąją parą), simptomai lyg ir praeina. Nors savijauta pagerėja, ligonis nustoja vemti, tačiau laboratoriškai nustatomi sunkaus kepenų pažeidimo požymiai. Kai simptomai atsinaujina ir žmogus kreipiasi pagalbos, dažniausiai jau būna per vėlu. Amanitinai yra labai toksiški, patekę į kraujotaką, ardo kepenų ląsteles (hepatocitus) ir sukelia jų nekrozę. Kraujyje labai padidėja kepenų fermentų, bilirubino. Negydant prasideda masyvus kraujavimas iš virškinimo trakto dėl kepenų pažeidimo sutrikus krešėjimui. Dėl sutrikusios medžiagų apykaitos pažeidžiamos galvos smegenys, sutrinka sąmonė, gali ištikti koma. Vėliau vystosi ūminis inkstų nepakankamumas. Pacientai dažniausiai miršta dėl ūminio kepenų nepakankamumo bei išsivysčiusių komplikacijų.