Vabzdžių įgėlimai

Atšilus orams, gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai. Dažniausiai žmones sugelia uodai ir mašalai (kraujasiurbiai vabzdžiai). Žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi dėl vapsvų, širšių, bičių ar mašalų įgėlimų.

Sugėlus vabzdžiams negalavimai skiriasi priklausomai nuo įgėlusio vabzdžio rūšies. Bičių, vapsvų ar mašalų įgėlimo vietoje oda parausta, patinsta, niežti, atsiranda lengvo uždegimo reiškinių, kartais gali susidaryti pūslelės. Įgėlus bitėms, širšėms, vapsvoms įprastinė audinių reakcija įgėlimo vietoje: aštrus skausmas, patinimas, šie simptomai dažniausiai išnyksta per kelias valandas. Tačiau, pasitaiko, kad tinimas, niežulys ir skausmas sustiprėja antrą ar net trečią dieną, ypač jei įgelta į koją ir žmogus dirba stovimą ar sėdimą darbą.

Nealergiškiems žmonėms pavieniai bičių ar vapsvų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Kartais, ypač nukasius įgeltą vietą, galima antrinė infekcija, sustiprinanti uždegiminę reakciją ir skausmą. Esant daugybiniams įgėlimams reikėtų kreiptis į medikus. Įgėlus daugiau kaip 100 bičių būdinga sisteminė organizmo reakcija, kuri pasireiškia viduriavimu, pykinimu, raumenų, sąnarių skausmais, sąmonės išnykimu ir negydant gali baigtis mirtimi. Aprašyti mirties atvejai įgėlus daugiau kaip 500 bičių.

Alergiškiems žmonėms pavojingas ir vienos bitės įgėlimas, kuris gali sukelti anafilaksines reakcijas ir net mirtį. Deja tai, kad yra alergiškas, žmogus, dažniausiai, sužino tik įgėlus vabzdžiui. Gali atsirasti viso kūno odos bėrimas, dusulio priepuolis, kristi kraujospūdis, vystytis anafilaksinis šokas. Ir jei žmogus alergiškas, kiekvienas pakartotinis įgėlimas gali sukelti vis stipresnę reakciją. Dėl to reikia kreiptis į gydytoją alergologą, kuris paskiria tinkamiausią gydymą. Bičių ar vapsvų nuodams jautrus žmogus visada turi nešiotis gydytojo paskirtus vaistus.

Ką daryti įgėlus vabzdžiui?

Stebėti savijautą, nekomplikuotais atvejais galima gydytis namuose, veiksmingi priešalerginiai ir priešuždegiminiai vaistai (tabletės ar tepalai). Juos derėtų vartoti priklausomai nuo organizmo reakcijos bei savijautos.

Jei įgėlė bitė, reikia nesuspaudžiant nuodų maišelio pašalinti geluonį. Tą galima padaryti net ir peilio galu, atsargiai nubraukiant geluonį į šoną. Vapsvos gėluonio nepalieka.

Tinimą ir skausmą mažina įgeltos vietos šaldymas, tam galima panaudoti ledą arba šaldytus produktus, susuktus į rankšluostį.

Patinusią galūnę, esant galimybei, rekomenduojama laikyti pakeltą.

Pajutus silpnumą, pasunkėjus kvėpavimui, dūstant ar įgėlus burnos srityje, į liežuvį – skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Kaip apsisaugoti?

Uodams ir kitiems kraujasiurbiams vabzdžiams atbaidyti vartojamos specialios priemonės, vadinamos repelentais, tačiau šios medžiagos neapsaugo nuo bičių ir vapsvų. Repelentai gali būti ir natūralios kilmės, pavyzdžiui: citrinžolės ar levandų eterinis aliejus.

Siekiant išvengti vapsvų, širšių ir bičių, gamtoje nepatartina kvėpintis stiprų, ypač gėlių kvapą skleidžiančiais kvepalais.

Gėrimus gerkite tik iš tokios taros, kad matytumėte, jog į gėrimą nepateko vabzdys, nepastebėję galite jį praryti.

Venkite valgyti atvirose vietovėse, ypač vaisius, ledus – jie privilioja vabzdžius.

Nerekomenduojama vaikščioti basomis po žydinčias pievas. Labai daug vapsvų būna po vaismedžiais ant žemės nukritusiuose vaisiuose – juos reikėtų rinkti atsargiai.

Venkite gausiai žydinčių gėlynų, medžių ir krūmų. Neikite prie avilių, vapsvų ar širšių lizdų.